Саломея НерисNEPAŽĮSTAMAI DRAUGEIНЕЗНАКОМОЙ ДЕВУШКЕ

Tu mane myli? Tu manai,
Kad aš labai, labai kažin kas?
Brangioji mano! - Nežinai,
Kaip aš į nuodėmes palinkus!

Jaunystė švaistėsi žaibais -
Nūnai jau vasara nunoko -
Tu gal stebėsiesi labai,
Kad aš gyvent lig šiol nemoku?

O mane laimė guodė jau
Ir baudė, nubaudė ne sykį -
Gyvenimą juk nuodijau -
Tą našlaitėlį pavainikį.

Su ja prasilenkiu dažnai
Ir kankinuos tada paklaikus -
Brangioji mano! Nežinai,
Kokia iš manęs vėjo vaikas!

1936.I.20.